Prarasti Reksą buvo skausminga. Namas be jo jautėsi tuščias ir kiekvienas kampas man priminė jį. Jo atmintis, jo daiktai – kaip pelenai ir pavadėlis – man tapo mokymų, kuriuos jis man perdavė, simboliais. Vieną dieną, eidama mūsų mėgstamu taku, nusprendžiau, kad papasakosiu jo istoriją kitiems, kad perduotų jo mokymus.
Šiandien dirbu su jaunimu, dalinuosi su jais Rekso istorija ir jo gyvenimo pamokomis. Netektys visada sunkios, svarbu jas išgyventi, bet svarbu ir jas panaudoti padedant kitiems. Rekso istorija ir toliau įkvepia ir yra drąsos bei lojalumo pavyzdys.
Kiekvienas iš mūsų galime pagerbti tų, kuriuos praradome, atminimą perteikdami jų mokymus ir padėdami kitiems. Tai geriausias būdas išlaikyti juos savo širdyje.
Wenn du fortfahren möchtest, klicke unten auf die Schaltfläche „Weiter“ ⤵
Lesen Sie weiter, indem Sie unten auf die Schaltfläche ( NÄCHSTE SEITE 》 ) klicken!
